- švaistyklė
- švaistỹklė sf. (2) 1. žr. 1 švaistiklis: ^ Su viena koja eit dieną ir naktį, o vis ant vietos. – Ziegoriaus švaistyklė KlvK. 2. Šlk vėduoklė. 3. NdŽ svaidyklė, mėtyklė.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
svaistyklė — sf. žr. svaidyklė 1: Šunes, supratę, kad žmonės ką vejasi, ausis suglaudę, kaip iš svaistyklės ištrūko pirma bėgti Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language